Madeira – kelionių pėsčiomis sala

2021-07-04

Postą rašau iš dviejų dalių – trumposios ir ilgesnės.
Trumpai: Madeira – kelionių pėsčiomis sala, kur rasite jei ne tūkstančius, tai šimtus kilometrų įvairaus sudėtingumo pasivaikščiojimo kalnais takų. Oro temperatūra birželio mėnesį apie 21 laipsnį, neretai debesuota. Jei planuojate gulėti pliažuose, verčiau rinkitės Graikiją, Turkiją ar Egiptą, nes bus ir pigiau, ir pliažų pasirinkimas neribotas, ir visada saulė. O tuo tarpu Madeiroje, 99% pliažų akmenuoti, krantai gilėja staiga. Madeiros restoranai santykinai nebrangūs, bet maisto skonis šiaip sau. Vis dėlto, bent jau mano akimis, Madeira yra nepakartojamo grožio sala, jei mėgstate gamtą, uolas, kalnus. Per pusę dienos pamačiau tiek, kiek nesu matęs per visas keliones gyvenime. Būtina aplankyti Ponta de Sao Lorenco, Santa Maria gatvę Funšalyje, Porto Moniz Natural Pools, Seixal Natural Pools, Pico do Arieiro, Pico do Ruivo, Fanal Forest. Žinoma, nepasivaikščioti Madeiros levadomis ir veredomis būtų nuodėmė.
Na, o dabar smulkiau.
Išties Madeira nenusakomo grožio sala, ir svarbiausia, kad tos lankytinos vietos yra nesunkiai pasiekiamos, kai tuo tarpu jei poilsiaujate Kretoje, kelionė nuo vieno Kretos galo iki kito užtruks matyt, kad visą dieną. Madeiros ilgis 57 km, plotis 22 km. Bet yra vienas BET, jei važiuojate per kalnus ne autostrada, pavyzdžiui, nuo Ponta Delgados iki Sao Lorenco per Santaną, tai teks pavargti ir užtrukti, nes kelias vietomis žiauriai siauras ir susisukęs kaip gimnastės kaspinas. Vietiniai ten laksto be proto greitai, nesijaučiau saugus taip lėkdamas. Nežiūrint į tai, keliai ganėtinai tušti, turbūt dėl covido turistų srautų suvaržymų.
Gyvenome viešbutyje Monte Mar Palace (Ponta Delgadoje). Mašiną nuomavomės iš kompanijos Silhueta Azul. Kompanija mašiną privežė iki pat viešbučio, iš kur vėliau ir pasiėmė. Jei nuomositės automibilį, rinkitės galingesnį, ypač jei važiuosite su pilnu ekipažu. Vietomis keliai itin statūs, o dar įsijungus kondicionierių, su silpnu varikliu kokioje statesnėje įkalnėje, kai jau už jūsų susirinks eilutė prilipusių prie gali mašinų, staiga galite pasijusti tartum ištiktas ūmios diarėjos.
Šiaurinėje salos dalyje pora laipsnių vėsiau nei pietinėje, taip pat ir debesų kiek daugiau. Vis dėlto, jei mėgstate miegoti tyloje prie vandenyno ošimo, įsivaizduoju, kad kaip tik šiaurinėje dalyje lengviau surasite sau tinkamą viešbutį. Mūsų viešbutyje pusryčiai buvo puikūs, na, tokie tipiniai europietiški, tačiau vakarienės… nors ir 4* viešbutis, ir viskas su baltom staltiesėm, ir su visais priklausančiais įrankiais, skanios nebuvo nėkart. Antra vertus, nors ir viešbutis ir 4 žvaigždučių, restorane su šliurėmis nebuvo draudžiama lankytis, tad pusė turistų vakarieniavo tvarkingai apsirėdę, kiti – viskas aišku… Bet apskritai, tipinio proletariato čia buvo minimumas, ir net šlepečių su pūkučiais nėkart nemačiau, va o bet tačiau vieną kitą išdidžią, plaukuotą krūtinę papuoštą auksine grandine ir atgrasančiu žvilgsniu, matyti teko. Na, bet vis dėlto, ne restoranais mėgautis, ir ne pačių šauniausių turgaus mados tendencijų stebėti čia važiavome!
Pirmiausia rinkomės vaizdingas lankytinas vietas. Arčiausiai viešbučio buvo Seixal Natural Pools, Ribeira da Janela uola, Porto Moniz Natural Pools.
Man didžiausią įspūdį paliko uola prie Ribeira da Janelos, ir nors tai ne pati pati gražiausia Madeiros vieta, vis dėlto, ji vertė iš koto kiekvienąkart, kai tik ją mačiau. Šiaip, manau, viena turtingiausių vaizdais vietų Madeiroje yra Sao Lorenco pusiasalis esantis rytinėje salos dalyje. Vykti ten geriausia anksti ryte, nes ir gražiau, ir turistų mažiau. Apskritai, visas tokias vietas geriau lankyti tik išaušus arba saulei leidžiantis, nes be kita ko, dieną lipant įkalnėn, nors ir pūs vėjelis, vis tiek nemenkai išprakaituosite .
Taip pat labai sužavėjo Madeiros debesys, kurie dažniausiai kaupiasi viršukalnėse. Kylant automobiliu negali nesustoti ir nepasigrožėti per kalnus besiverčiančiais debesimis. Beje, yra labai puiki programėlė Madeira Weather, kur orus galima stebėti realiu laiku, kiekvienam salos regionui atskirai, ir su prognozėmis į priekį.
Vienas iš paprasčiausių pasivaikščiojimų, kuris nepareikalaus didelių pastangų – Fanal Forest arba kitaip – lauramedžių giraitė. Kadangi Fanal yra aukštai, šioje vietoje dažnai apsilanko debesys, ir nors jei čia tik atvykus saulė plieskia iš skaistaus dangaus, gali būti, kad po pusvalandžio giraitė apsigaubs nepermatomu rūku. Tuomet tarp šių fantastiškų medžių pasijunti tarsi pasakoje.
Madeiros didžiausias miestas – Funšalis, kuriame gyvena apie 130 000 žmonių. Miesto gatvelės siauros, centinėje dalyje pilna kabakėlių, kur galima visai skaniai pavalgyti. Netoli krantinės rasite parkingų, tiesa, jie visi mokami. Mes už gerą pusdienį mokėjome apie 10 eurų. Jei mašiną paliksite gatvės parkinge, čia galėsite susimokėti tik už valandą, mat daugiau neleidžiama. Kaip antai, vienąkart važiuojant pagrindine pakrantės gatve, užmatėme laisvą stovėjimo vietą, kur iškart ir įlindome. Šalia stovėjo mokėjimo automatas, bet ant jo buvo kažkas užklijuota su portugališkais rašmenimis… šalia stovėjo pusamžė moteris ir nelabai įkyriai mane stebėjo. Paklausiau jos angliškai, kaip čia susimokėti, nes monetų anga taip pat buvo užklijuota. Moteris pradėjo gestikuliuoti ir kažką vietine kalba aiškinti. Nieko nesupratau… bet kai ji tą patį pakartojo trečią kartą (pamaniau, kad pramokau portugališkai!) supratau, kad reikia paeiti toliau prie kito automato ir ten susimokėti. Ir dar išsiaiškinau, kad stovėti susimokėjus, čia galima tik valandą! Mintyse išsišiepiau kaip pampersas, nes jau pradėjau įsivaizduoti, kaip per savaitę išmokstu portugalų kalbą ir gyvenu čia kaip vietinis bajoras! Iš pasvaigimo ištraukė automobilio signalas, mat stovėjau labai arti važiuojamosios dalies. Vėliau įsijungiau Waze ir suvedęs „nearest parking“ radau jį už kelių šimtų metrų.
Funšalyje būtina aplankyti Santa Maria gatvelę, kurioje visos durys fantastiškai dekoruotos įvairių menininkų. Taip pat verta užsukti į „ūkininkų turgų“, kur rasite nepigių, bet galbūt dar neragautų vaisių, tokių, kaip bananasas, apelsininė marakuja, geltonasis drakonas ir t.t. Netoliese yra keltuvas, kuris kelia į viršukalnę ir dar į Botanikos sodą. Vienam žmogui pakilti ir grįžti iš botanikos sodo keltuvu kainuoja apie 30 eurų. Bet jei norite sutaupyti, reiktų pasisukioti šalia esančios taksi aikštelės, ir tikėtina, kad vietinis dėdė jus pasičiups ir pasiūlys botanikos sodą ir dar porą įžymybių aplankyti pigiau jo šauniuoju taksi automobiliu. Kaip tik toks mus ir pasigavo einančius į keltuvą. Išsitraukęs iš džinsų kišenės laminuotą brošiūra, kur per nusitrynimus dar visai neblogai matėsi vietiniai kraštovaizdžiai, ėmė angliškai plyšauti, kaip apsimoka rinktis jo paslaugą idant permokėti keliantis keltuvu. Tuo tarpu, mano šeimyna nukulniavo link keltuvo o atitokęs dėdulė nutraukė savo monologą ir mandagiai paklausė ar aš šneku angliškai. Atsakius teigiamai, jis dar labiau įsijautė į paslaugos pardavimo vaidmenį, bet aš tolumoj pamačiau žmoną mojant pas save ranka, tad padėkojau jam už informaciją ir pažadėjau kitąkart būtinai pasinaudoti jo pasiūlymu.
Pasivaikščiojome po botanikos sodą, pamatėm gražių augalų, nors kažkaip pasirodė, kad nors žiedų ir nemažai, bet dabar jau dauguma augalų nužydėję.
Vakarinėje krantinės pusėje rasite daug kompanijų, kurios siūlo pasiplaukiojimą laivu ir delfinų stebėjimą. Mums pasisekė – plaukiant pamatėme delfinus. Pasiplukdymas truko apie 3 valandas, vienam žmogui kainavo apie 30 eurų, vaikams – 15.
Daug laisvalaikio leidome besivaikščiodami levadomis ir veredomis. Levados – tokie dirbtiniai, Madeirai būdingi vandens kanalai, šalia kurių įrengti takai pasivaikščiojimams.
Veredos – takai pasivaikščiojimams, bet jau be vandens kanalų. Važiuojant per Madeiros kalnus, pamatę šalikelę su stovėjimo aikštele, galite stabtelėti ir veikiausiai šalia bus kokia nors levada ar vereda. Tenoriu pasakyti, kad nebūtina važiuoti į populiarias levadas, nes takų pasivaikščiojimams arba taip sakant haikinimui tiesiog yra apstu visoje Madeiroje. Ir beje, labai galimas dalykas, kad atsitiktinė levada bus nepalyginamai gražesnė nei populiarioji.
Jei netingite anksti keltis, būtinai nuvykite į Pico do Arieiro viršukalnę, (kur galima privažiuoti beveik iki pat viršūnės) ir pasitikite saulę. Tuo tarpu mes pasirinkome saulę sutikti Sao Lorenco pusiasalyje, tačiau tąkart buvo debesuota ir to žavingo morkvinio apšvietimo sumedžioti nepavyko.
Kaip viena mergina iš auto nuomos pasakė „aš esu vietinė, bet pati visko čia iki galo nežinau“, tad žinoma, kaip ir kiekviena šalis miestas ar sala turi daug savo grožio, tačiau man atrodo, kad Madeira – grožio koncentratas. Norisi sugrįžt.\

Daugiau https://www.facebook.com/groups/2013939058877694/posts/3102174623387460

No Comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.