Nuotykiai Jordanijoj

2018-12-15

Praėjo jau pakankamai daug laiko, įspūdžiai jau išblėso, po to sekė daugiau ne ką mažiau įsimintinų kelionių, tad aprašyti bus sunkoka, bet kažkaip prisiversiu 🙂
Kaip ir visada nežinojome kur keliaujame, šį kart patraukėme pas tikrus musulmonus, apie kuriuos sklando daug būtų ir nebūtų legendų, tad nelabai žinojom ko tikėtis. Nors atskridome ir išskridome į Izraelį, tačiau pagrindinis tikslas buvo Izraelio kaimynai. Nuo Sirijos mus atkalbėjo, į Gazos ruožą nebesigavo, beliko Jordanija ir Palestina.

Nuotykiai prasidėjo dar neišėjus iš oro uosto. Macas naiviai tikėjosi ramiai praeiti pro Izraelio saugumo patikrinimą su mėnesio senumo musulmoniška viza 😀 Naiviai gavosi, bet ramiai nesigavo 😀 Ypač po gan keisto pokalbio, kur paklausus: “ko tu ten pas musulmonus važiavai” ir sulaukus atsakymo iš Maco: “Tai aš ten draugą turiu”, saugumas vargšą pralaikė 6 val. 😀 Mes likusieji tiek laiko neištvėrėm, prisiskynėm greipfrutų, kurie auga šalia oro uosto patraukėm į sutartą nakvynės vietą, kurią nusiuntėme Macui, iš kurio apsauga kažkodėl neatėme mobilaus telefonu ir ten kaip tyčia veikė nemokamas bevielis internetas 😀
Iki nakvynės vietos neskubėjome, pageocachinome, pasigrožėjome naktiniu Tel-Aviv’u ir kai atvykome iki vietos kaip tik vietoje sutikome ir tik tik ką atvykusį Macą. Nuotraukose matysite nakvynės vietas, kurias dažniau kartu keliaujanti Ž999 chebra atpažins, dažniausiai apsistojame nemokamai ten kur jau žinome, kad tai patogu, saugu ir praktiška.
Smarkiai geocachinant iki Beer Shiva traukiniu, paskui autobusu į Eilatą, nakvynė šalia kareivinių pasienyje, kitą rytą tepu tepu šalia minų laukų iki pasienio, pakeliui prisiskinant kelionei granatų, susimokam ant sienos išvažiavimo iš šalies mokestį ir mes jau Jordanijoj. Čia mūsų laukia staigmena – mūsų niekas nepaleidžia pėsti iki visiškai šalimais esančio miesto ir liepia susimokėti už taksą 11JD, ryškiai išdurinėja, bandom nemokėti, prasmukti be takso, bet mūsų pasai kareivių atimami ir atsiduria pas pasienio muitinės viršininką. Trumpas pokalbis, pažadam būti geri ir susimokam tuos supistu 11JD už taksi, kad nuvežtų tuos 3 km iki Aqabos. Akaboje mus pasitinka pusiau vietinė lietuvė Laima, atlikinėjanti praktiką sostinėje Amane, o mes jai puiki proga pažinti šalį kurioje dabar laikinai gyvena 🙂 Pirmas planas – Wadi Rum. Sąlyginai netoli nuo Aqaba, girdėjm, kad gražu, girdėjom, kad verta skirti ten visą dieną, mes galvojom, gal net pernakvoti ir galbūt net pusantros dienos tam skirti. Ilgai netrukus pasiderėjus su taksistu atsiduriame Wadi Rum’e. Chebra, eina šikt. Tai visiškai nerealus reikalas, planavom dienai, bet šiaip ne taip iš ten išsinešdinome po 5 parų skaudančia širdimi, kad dar norim ten, ten ten ir va ten, bet logiškai suprantam, kad tai tik pirmas mūsų objektas ir mes tiesiog pritrūksim laiko kitai Jordanijos daliai… Visiškai nesupratom tų, kurie tokiai vietai sugeba skirti pusdienį ir galvoja, kad pažino WadiRum’ą tai absoliučiai nerealu. Galbūt tik mums taip psisekė, apsinakvojom tinkamoj vietoj ir susipažinom su nerealiais beduinais, kurių malkas kurenom, bet su vienu beduinu gidu taip susidraugavom, kad visas 5 paras mus šefavo 🙂 Galėtumėm visi drąsiai teigti, kad tai pats geriausias Wadi Rum gidas apylinkėje. O mums pasisekė, kad iš savo naujų draugų jis nedarė verslo. Kaip pavyzdys, jį pasisamdo turistai ekskursijai, sumoka pinigus už ekskursiją ir turą, o jis mums pamoja ir vežasi visur kartu džipo priekaboje. Juk už ekskursiją jau sumokėta 🙂 Turistų neskriaudžiam – palinksminam juos, pafotografuojam kartu, nevalgom jiems ruošiamo maisto, laikas eina linksmai, visi patenkinti 🙂 Turistai išleidžiami namo, mus nusiveža į pasakišką Campą, kuris įsikūręs dykumos viduryje, tarpeklyje tarp iškilusių uolų. Sunku nupasakoti, bet tai tikrai buvo kaip pasakoje. Apnakvindina mus turistiniuose namukuose, paruošia vakarienę, vakarinė programa, žaidimai, šokiai ir t.t. Kitą ryta mes pareiškiame norą išvaikščioti vieną greituoju būdu pravažiuotą tarpeklį, tai varydamas savo reikalais, mus nuveža iki tarpeklio ir paleidžia. Visa diena nesąmonėm, tarpeklis daugiau nei įspūdingas savo dydžiu, aukščiais. Čia pat vietoj gimsta šios kelionės tradicija pažaisti kortomis kuo įspūdingesnėse vietose, kurių vien šitam tarpeklyje netrūko. Nuotraukos kalba pačios už save ką čia daug pripasakosi ką ten dar veikėm 😀 . Vakarop pakeliui link namų užsikorėme stebėti saulėlydžio ant aukšto kalno, nuo kurio viskas kaip ant delno. Mūsų akiai neįprsti plotai, toliai, spalvos, kalnai, dykumos…Grįžus nuvežė nakvoti į kitą vietą ir taip diena iš dienos mumis rūpinosi, maitino, patarinėjo, pasakodavo ką aplankyti. Pamatėm tikrai daug, nepamatėm dar daugiau, bet spėjom ir į didžiausią Jordanijos kalną sulipti, nuo kurio Saudo Arabija ir Jordanija kaip ant delno, pasiklysti tarpeklių raizgalynėje su beviltiškai s išėjimais ant skardžio krašto, spalvotos uolos, grotai, milžiniškos smėlio kopos, kupranugariai, keisti viščiuko formos akmenys ir t.t. ir pan. visur wow, kasdien wow ant kiekvieno objekto atvėpęs žandikaulis…fak bet es juk turim dar Jordaniją pamatyt, ne vien tik Wadi Rum dykumą. Grįžtam atgal į Aqabą. Nors kelionė numatyta bomžturinė, bet didelių atstumų ir vietinių požiūrio į baltuosius kaip į pinigų maišą ir garbės reikalą juos išdurti, pasiskaičiavom, kad mums 5-se pigiausiai gaunasi nuomotis automobilį, kai mes tiek daug norime suspėti pamatyti. Radom pigiausią, sutarėme ryt pasiimsime ir keliausime toliau pažinti. Nakvyne didmiestyje ramiai nesibaigė, galutinai prabudome nuovadoje, bet viskas OK, porą nuotraukų su pareigūnais ir einam savo mašiniuko pasiimti.
Su mašiniuku neišsiplėsim, nesąmonių buvo, teko keisti į naują, pakovoti dėl pinigų už benzą sugrąžinimo, susimokėti baudą, bet mums nuotaikos tai nesugadino, traukiam link Pasaulio stebuklo Petros. Petra yra pzdc kokia komercija. Įėjimas žmogui 50JD, t.y. 200 LTL, t.y. 58 EUR žmogui !!! Ne mums iš BomzTuras aiškinti, kad tai verta tokių pinigų 😀 Neilgai trukus atradome vietinius beduinus, su kuriais suderame kainą 100 JD už visus. Taigi už tą 100JD gauname visi penki ne tik ekskursiją po Petrą, bet sužinome ir salptą kelią kaip ten patenkti, pajodinėjame asiliuku, 2 nakvynes pas beduinus susipažįstatn su jų buitimi, viena iš tų nakvynių pačioje Petroje, kilimais klotoje uoloje kurią skaptavo jų protėviai Nabatiečiai dar prieš mūsų erą, su pasakiška sočia, unikalia vakariene ant laužo olos prieangyje ir pažadu, kad dabar mes jau draugai, o jie iš draugų biznio nedaro, tad kitą kartą kviečia pas save nemokamai parodys dar daugiau visko. Mums tikrai nebuvo gaila tų pinigų – po 20JD kiekvienam. Praeiti tiesiog nemokamai mes mokam ir patys, o čia dar kiek ir informacijos ir bonusų ir įspūdžių. Tačiau po Wadi Rum, Petra net ir su savo didingais Nabatiečių statiniais, pagarbą keliančia smulkmeniška architektūra, iki šiol išlikusia didybe, mums tai nebuvo toks didelis wow, matyt per giliai įsirėžė Wadi Rum’as mums ir dabar sunku bus perspjauti tą rojų kurį mes ten patyrėm.
Vėliau patraukėm link sostinės, pakeliui aplankydami tai vieną tai kitą vietą, iš kurių labiausiai įstrigo 2. Tai karštų versmių baseinas, kuris šiaip neveikė, buvo remontuojamas ar kažkas, tačiau vietiniai sargai visiškai nemokėjo angliškai, susikalbėti nepavyko, rankom mes šiaip netaip išaiškinom, kad mes norim į karštų versmių baseiną, jiems nebeliko nieko kito kaip mus ten įleisti 😀 Atsuko kraniukus ir padavė mums vandens tiesiai iš karštų versmių tiesiai iš po žemių. Bėgo ilgai, atmirkom kaip turi būti, Laima buvo išprašyta į atskirą moterų baseiną kur jai vienai irgi atskirai buvo prileista vandens 🙂 Jėga, išeidami dar gavome arbatos ir susimokėti standartinę kainą berods po 3JD už SPA atidarytą mums vieniems 🙂
Kitas objektas tai visa netyčia aptikti griuvėsiai ant aukšto aukšto kalno, kur atrodytų nieko įspūdingo tokio labai, bet mes atradome slaptą pabėgimo iš pilies tunelį 🙂 Taip slaptas tunelis iš pilies, visai kaip pasakose buvo, visą gyvenimą svajodavau tokį atrsti ir dabar žinau, jog tai ne mitas 🙂 Tuneliukas tikrai paliko įspūdį, išgraužtas kalno viduje ir išlenda žemai žemai apačioje kalno papėdėje. Kada nors įdėsime ir video iš GoPro, nufilmavom visą nusileidimą.
Sostinė didelio įspūdžio nepadarė – didelis purvinas miestas.
Po Amman’o atgal į Aqabą, pridavėm sekmingai mašiną, suderėjom, kad nemokamai nuomos punktas nuvežtų mus iki pasienio, iki kur eiti pėsti draudžiama ir mes jau Izraelyje vėl. Tik ir vėl ne visi, ant sienos vėl strigo Macas su savo viza 😀 Šį kart trumpiau, gal kokiom 4 val. 😀
Tranzuoti sekėsi sunkiai, iki sutartos vietos susitranzavo tik 2 mūsiškiai, iš kurių vienas labiau su nuotykiais, nes teko bėgti nuo arabų kurie labai primygtinai jam liepė sėstis nes jie nori jį pavežti, o jei nesisės, jam bus blogai 😀 Bet vėl viskas sėkmingai, pabėgti pavyko, vakare visi ju įsikūrėme nakvynei ant viešbučio seksodromo (Ž999 chebra buvusi kartu Izraelyje prie negyvosios jūros žino apie ką čia kalba, tai viešbučio pavėsinė, su 2×2 [m] čiužiniu, ant jūros kranto ) palei mirusią jūrą. Ryte maudynės negyvojoje jūroje, o tada jau į Palestiną.
Palestina ne tokia jauki kaip Izraelis, kainos mažesnės, žmonės piktesni, ilgai ten neužsibuvom, nakvoti išvarėm į Jeruzalę, kur ir pernakvojom labai nuošaliai didžiuliame centriniame parke. Tada popsūha, turitinių numyžtų vietų lankymas, tikinčiųjų keliais nuropoti kristau kančios keliai, nubučiuota raudų siena, daug daug geocach’ų ir į orouostą, kad nepavėluoti.
Čia vėl gi rado pas mus Jordanijos antspaudus, reiškia mes potencialūs narkotikų kurjeriai, nes ko ten daugiau važiuoti pasak jų 😀 Vėl patikrinimas, visų purtymas, narkotikų liekanų paieška ir mes pagaliau lėktuve namo 🙂
Jordanija bent jau man pasirodė toks truputį kosmosas su savo žmonėmis.
Su beduinais ten fig suprasi. Nesinori būt tranu, norisi atsidėkoti tiems kurie geri su mumis. Lietuvišką maistą išdalinom geriems žmonėms kurie pas save priima (čia retai mums teko sukti galvą kur nakvoti, dažniausiai kviečiasi nemokamai), tai norisi kitaip atsidėkoti, kadangi visi gyvenam šiame supistai kapitalistiniame pasaulyje, tai tenka pinigais, rodyt tą dėkingumą, kai nebeturi nieko daugiau pasiūlyti. Hashishas, žolytė…ten kasdienybė, neteko matyti nepučiančio beduino 🙂 Jei pas beduinus nakvoji tai net ir nenorėdamas prisirūkai, nes žolę peša jie visur, ypač savo gyvenamojoj patalpoj, tiagi nori nenori kvėpuoji tuo pačiu 😀
Kelionę labai užskaitau, Wadi Rum’as būtinai dar vis tebeliekas mano gyvenimo POI sąraše.
Apie biudžetą nebeišsiplėsiu, atsibodo smulkiai rankiot, be to ir nebe labai tikslo yra, nes jau nebeliko mano draugų aplinkoje, kurie dar vis išdrįsta pasakyti, kad keliauti jiems yra per brangu 😀 Nes seniau vien dėl jų biudžetą smulkiai surašydavau.
Taigi visos visos išlaidos, su mistais, su bilietais, auto nuoma, traukiniais, lauktuvėm, autobusais, makdonaldais, kebabais, atsidėkojimais, baudomis ir t.t. ir pan. gavosi po 162 EUR kiekvienam keliavusiam

Andrius Pranskevicius

No Comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.