Senovės žmonės norėjo pasiekti dangų ir sugalvojo pastatyti Babelio bokštą, kurio viršūnė siektų dangų.. Tačiau jiems nepavyko.
Jungtiniai Arabų Emyratai garsėja visame pasaulyje dėl savo naftos atsargų ir aukšto gyvenimo lygio. Tačiau 2010 m. – ši valstybė tapo žinoma ir dėl – aukščiausio pasaulio pastato, pastatyto Dubajaus mieste.

Burj Khalifa dangoraižis tapo netik aukščiausias 828 metrų , bet sumušė dar du rekordus : tapo brangiausiu pasaulyje pastatu – bendras statybos biudžetas viršijo 1,5 mlrd. dolerių ir daugiausia aukštų turintis pastatas 160.
Dangoraižio statyba prasidėjo 2004 m. rugsėjo 21 d. šeicho Mohammado bin Rashedo, Dubajaus valdovo įsakymų. Dangoraižis statytas pavadintas Jungtinių Arabų Emyratų prezidento šeicho Khalifo bin Zayedo al Nahayano, kuris yra ir Abu Dabio emyras, garbei.
Dangoraižis 160 metrų, kurį statant buvo sunaudota 330 tūkst. kubinių metrų betono ir panaudota 31,4 tūkst. tonų plieno, yra matomas iš už 95 kilometrų.
Keistai gali atrodyti, bet toks didžiulis pastatas neturi pamato.
Paslaptis yra paprasta – pastatas yra ant polių. Pasak vieno iš projekto architektų, šiuo atveju tai buvo vienintelė išeitis, nes dykumoje, kitaip nei kitur, nėra kieto grunto, galinčio palaikyti išlaikyti toki svorį.
Buvo išgręžta daugiau nei 200 polių, kurių skersmuo buvo 1,5 m ir ilgis 45 metrai. Padedant sraigtiniams poliams, pavyko iš karto išspręsti dvi problemas – sutankinti gruntą ir suteikti patikimą pagrindą dangoraižiui.
Iš pradžių projekte buvo numatyta tik 550 metrų aukščio statynis, tačiau po papildomų skaičiavimų architektas-dizaineris George Estafio, padarė drąsų žingsnį – beveik dvigubai padidino pastato aukštį! Taip pastatydamas aukščiausią pasaulyje pastatą.
Įdomus faktas yra tai, kad Burj Khalifa pavadinimą gavo dėl pasaulinės finansų krizės, kuri kilo 2008 m. Dubajaus užsakovai buvo priversti ieškoti papildomos finansinės paramos iš kaimynio Abu Dabio emyrato. Todėl, dėkodamas už gautus milijardus, bokštas buvo pervadintas iš Burj Dubajaus į Burją Khalifą, Abu Dabio Šeicho garbei.
Statyba vyko 24 valandas ir 7 dienas per savaitę. Dirbančių architektų ir inžinierių skaičius buvo apie 100, o darbuotojų, dirbančių šimtmečio statybos aikštelėje, skaičius viršijo 12 000 žmonių.
Naujasis Babelio bokštas kilo po aukštą per tris dienas. Naudojant gelžbetonines ir monolitinės konstrukcijas, architektai sugebėjo pasiekti neįmanoma – pastatyti seismiškai stabilų pastatą, galintį atlaikyti stiprius žemės drebėjimus. Tačiau, kaip sakė dizaineriai, viena iš pagrindinių statybos metu kilusių problemų buvo stipriausi vėjai, pūtę iš Persijos įlankos.
Dangoraižis visiškai autonomiškas, naudoja tik atsinaujinančius energijos šaltinius. Šiuo tikslu naudojamas tik saulės kolektorių kompleksas, o didžiausias inžinierių pasididžiavimas yra 61 m aukščio vėjo turbina!
Burj Khalifa projektas tapo – „miestas mieste“, ateities koncepcijos įsikūnijimu. Pastatas jungia prekybos ir mokymo centrus, gyvenamuosius apartamentus, virsta visiškai autonomišku ir energiją taupančiu miesto kompleksu.